- trėkti
- trė̃kti, trẽkia, -ė DŽ, OGLI204, FrnW, KŽ, DrskŽ 1. tr. JI95, Vs gadinti, dergti: Kam trėksi tokį gyvuolį ne laiku pjaudamas, t. y. liesą avį vidurvasarį J. Netrėk tep duonos – daugiau neturėsi Lp. Kiaulės ėdalą tik trẽkia Mrs. Šitep gėryba trėkt: visa troba nusėta žirniais! Lp. Netašyk, tu tik medį trekì Vrn. Tokia siuvėja tik drobę trẽkia Vlk. Tu tik trėkt moki, o padaryt nieko nemoki Lš. Pagamino [ūkininkas] gerą kuolą, kuriuo manė suvanosiąs, jei tikrai yra kokios ten laumės, kurios jam trekia avis TŽIII335(Mrk). | refl. Lp. ║ naikinti, žudyti: Kulkelės lėkė, bernelius trėkė, kap dalgė žolynėlį, lankelės dobilėlį (d.) Mrk. 2. tr. K.Būg, Lp niekais leisti, eikvoti, švaistyti: Trekì pinigus kaip vandenį NdŽ. Kam treki ūkį? V.Krėv. Neapsimoka an tokio nieko pinigas trėkt Alv. Sūneliai, … mokykiatėse, veikiaus nepateikiat, pateikaudami tėvų lobio netrėkiat Mž16. ^ Tėvas krovė prakaituodamas, sūnus trekia besijuokdamas TŽIII386. 3. tr., intr. FrnW teršti, tepti, purvinti: Nusirengęs uždegė lempą, kuri buvo musių trėkte nutrėkta ir kabojo ties skobnių viduriu V.Krėv. ^ Nė vienas paukštelis savo lizdan netrekia TŽV597(Al). Ir kiaulė savo migin netrekia KrvP. 4. tr. Lp prk. šmeižti, juodinti: Dar̃ ji mane in visus trẽkia Švn. \ trėkti; aptrėkti; ištrėkti; nutrėkti; patrėkti; sutrėkti; užtrėkti
Dictionary of the Lithuanian Language.